Prieš apsisprendžiant, ar rinkti savo pirmagimio virkštelės kraują, teko nemažai pasidomėti. Mūsų krašte šią paslaugą dar ir šiandien vis tiek pavadintume naujove – informacijos yra nedaug ir ta - skurdi. Nepaisant išgirstų kontraversiškų nuomonių, nusprendėme šia paslauga pasinaudoti.

Teigiamą sprendimą priėmėme todėl, kad į virkštelės kraujo surinkimą pažvelgėme kaip į draudimą – šiandien susimoki ir tikiesi, kad niekada neprireiks. Bet jeigu prireiktų ir neturėtume, tuomet atiduoti galėtume viską. Antras dalykas, privertęs mus svarstyti - iš pirmo žvilgsnio nemaža pasirodžiusi kaina. Tačiau paskaičiavome paprastai. Juk kraujo paėmimas, tyrimai ir visa kita kainuoja tiek, kiek automobilio draudimo metinė įmoka, o metinė saugojimo kaina – vidutinio buto metinis draudimas. Lengvai sudėliojome prioritetus.

Mūsų pirmasis sūnus, Simukas, gimė labai greitai, jei galima taip pasakyti. Ligoninėje, nuo priimamojo durų iki sūnaus ant rankų, užtrukome vos 30 minučių. Todėl atslūgus nerimui apie gimdymą, pradėjome nerimauti ar sėkmingai pavyko surinkti kraują, ar jis bus tinkamas. Praėjus mėnesiui labai apsidžiaugėme gavę teigiamus atsakymus. To tikrai nebūtų pavykę pasiekti, jei ne mus supę profesionalai, ypač kraujo surinkimo koordinatorė ir akušerė.

Šiuo metu esame finišo tiesiojoje, belaukiant antrojo vaikelio. Esame susitarę ir dėl jo virkštelės kraujo surinkimo.