Suaugusio organizmo kamieninės ląstelės užtikrina normalų žmogaus augimą ir vystymąsi, dalyvauja sergančio, pažeisto ar nusidėvėjusio audinio regeneracijoje, tačiau suaugusiųjų šios ląstelės nėra tokios universalios kaip embriono. Jos gali diferencijuotis tik į ląstelių tipą, specifišką tam audiniui, kuriame aptinkamos. Gavusios signalą, kurį sukelia bet koks audinių pažeidimas arba liga, šios ląstelės pradeda dalintis (viena iš dukterinių ląstelių išlieka kamienine, o kita virsta specializuota). Jos tampa pažeisto audinio ląstelėmis ir tuo būdu atstato sutrikusią organizmo pusiausvyrą. Kai audinyje esančios kamieninės ląstelės išsenka, į jį papildomai siunčiamos ypatingos kaulų čiulpų kamieninės ląstelės.
Labiausiai žinomos - kaulų čiulpų kamieninės ląstelės.
Kaulų viduje esantys kaulų čiulpai yra pilni kamieninių ląstelių, iš kurių formuojasi visos kraujo ląstelės. Vaikams ir suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) persodinimas. Transplantacijos metu sergančios paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują. Kamieninių ląstelių ėmimas iš kaulų čiulpų - chirurginė procedūra. Donorui taikoma vietinė ar bendra nejautra ir, dažniausiai iš klubakaulio, sterilia adata imami kaulų čiulpai. Procedūra trunka kelias valandas ir paimama 700-1500 ml kraujo ir kaulų čiulpų suspensijos.
Kamieninių ląstelių, nors ir mažesniais kiekiais, galima rasti ir cirkuliuojančiame (taip vadinamame, periferiniame) kraujyje. Jos surenkamos ligoniui sveikstant po intensyvios chemoterapijos, kuomet jų skaičius kraujyje padidėja arba iš donoro kraujo. Donorui kelias dienas leidžiama augimo faktoriaus – specialaus baltymo, skatinančio kamieninių ląstelių dauginimąsi ir išmetimą į kraują. Kai kraujyje susikaupia pakankamas kamieninių ląstelių kiekis, jos gali būti surenkamos. Surinkimo procedūra trunka apie 3–8 valandas.
Labai svarbu turėti tinkamą kaulų čiulpų donorą. Visų pirma donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių (tiriami broliai ir seserys). Tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 %. Kitiems sergantiesiems būtina rasti tinkamą donorą Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Deja, kartais net iš 12 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo.Todėl ieškoma alternatyvų, kad būtų galima išgelbėti daugiau gyvybių.