Medicina yra labai sena ir konservatyvi mokslo sritis. Galima išskirti kelis šio mokslo technologinės pažangos šuolius: XIX amžiuje perversmą sukėlė antibiotikai, praeitame šimtmetyje iššifruotas DNR kodas, o paskutinis mados klyksmas moksle – nanotechnologijos, kurios neaplenkia ir medicinos. Šiuolaikinės technologijos leidžia tiksliai diagnozuoti ligą, netgi nustatyti, kurioje chromosomos ar geno vietoje yra pažeidimas, tačiau, nepaisant to, kai kurios ligos vis dar sunkiai pasiduoda gydymui. Tokioms ligoms yra priskiriamos įvairios kraujo vėžio formos.

Praktika rodo, kad virkštelės kraujas yra labai vertingas gydant kraujo vėžį ir kitas kraujodaros, imuninės sistemos ligas, nes jame gausu jaunų kamieninių ląstelių. Be kraujodaroje dalyvaujančių kamieninių ląstelių, kraujyje yra ir mezenchiminių kamieninių ląstelių. Šios ląstelės gali pasitarnauti pažeistų audinių regeneracijos procesuose. Mokslininkams jau pavyko iš šių jaunų ląstelių išauginti nervines, kremzlines, kaulines, raumenines ir kitų audinių tipų ląsteles ir sėkmingai pritaikyti jas eksperimentiniuose terapiniuose modeliuose. Daugybė mokslininkų grupių atlieka įvairiausius kamieninių ląstelių tyrimus, kurių rezultatai leidžia tikėti, kad mažų ląstelių – didelė vertė.

Ligų, kurias galima gydyti kamieninėmis ląstelėmis, sąrašas nuolat ilgėja. Tik dešimtmečio klausimas, kada jos bus taikomos bendrojoje medicinoje. Išsaugojus savo kamienines ląsteles, užsitikrinama galimybė ateityje pasinaudoti ląstelių terapijos technologijomis. Šios ląstelės gali pagelbėti gydant ir autoimuninius susirgimus (išsėtinė sklerozė, diabetas, kt.). Galima teigti, kad gamta ir technologijos mums suteikė galimybę iš anksto pasirūpinti savo ir savo vaikų išgijimu. Tereikia gimus vaikeliui išsaugoti virkštelės kraują. Išsaugotas virkštelės kraujas gali pasitarnauti pačiam vaikui bei jo artimiesiems.