Nuo to laiko, kai 1988 m. Paryžiuje buvo atlikta pirmoji virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacija, virkštelės kraujas tapo puikia alternatyva kaulų čiulpų ir periferinio kraujo kamieninių ląstelių naudojimui medicinoje. Prie to labai prisidėjo virkštelės kraujo bankai, kurie palengvino tranplantacijas ir padidino jų skaičių visame pasaulyje. Šiuo metu skaičiuojama, jog jau atlikta virš 30 tūks. onkohematologinių virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacijų. Kadangi pasirinkimas išsaugoti virkštelės kraują šeimoms suteikia potencialų vaistą, svarbiausias aspektas – saugomų ląstelių kokybės užtikrinimas.
Žmonės dažnai baiminasi, jog saugojimas (kriokonservavimas -196oC skyto azoto diuaruose) gali įtakoti saugomų ląstelių skaičių bei kokybę. Mokslininkų paskaičiavimais, saugomos virkštelės kraujo kamieninės ląstelės savo savybes išlaiko daugiau negu 70 metų. Tačiau pirmosios saugyklos skaičiuoja dar tik dvidešimtmetį, taigi realių duomenų turime tik iš šio laikotarpio.
Pavyzdžiui, italų mokslininkai atliko ilgalaikio saugojimo įtakos periferinio kraujo kamieninių ląstelių kokybei tyrimą. Ląstelių saugojimui naudotas 5 % DMSO tirpalas, o tyrimo metu skaičiuotas CD34+ ląstelių gyvybingumas. Gauti duomenys patvirtino, jog ląstelių gyvybingumas nesumažėjo (~95,9 %) po 9-10 metų šaldymo. Klinikinis efektyvumas (eritrocitų, granuliocitų ir trombocitų atsistatymas) po saugotų ląstelių transplantacijos pasireiškė po 8-13 dienų (Abbruzzase et all., 2013).
Tuo tarpu, Amerikos hematologų asociacija atliko tyrimą su 21-23,5 metus saugomais virkštelės kraujo mėginiais, skirtais utilizavimui. Tikrintos tiek atskirai saugomas vienbranduolinės (separuota fikolu, saugota cry mėgintuvėliuose), tiek visas virkštelės kraujas (su DMSO ir autologine plazma šaldymo maišeliuose). Jie tikrino 23 saugotų mėginių ląstelių proliferacines savybes, gebėjimą formuoti kolonijas (CFU) bei atsaką į skirtingus citokinus. Jų rezultatai patvirtino, jog atšildytų ląstelių gyvybingumas beveik nepakito – buvo 80 - 100 % (priklausomai nuo gyvybingumo užšaldymo metu), o jų proliferacinės bei deferenciacinės savybės statistiškai taip pat liko nepakitusios (Broxmeyer et all., 2011).
Taigi buvo dar kartą patvirtinta, jog ilgalaikis kriogeninis saugojimas nedaro įtakos kamieninių ląstelių savybėms, o mokslininkai savo ruoštu juokauja, jog naujagimio kamieninėms ląstelėms nėra galiojimo termino!
Pagrindinis šaltinis čia. Paveikslas: http://www.vivocell.org