Kuomet sergančiam pacientui reikalinga transplantacija (ląstelių, organų ar audinių), jam visuomet ieškomas tinkamas donoras. Tinkamas donoras yra nustatomas pagal specialius baltymus vadinamus žmogaus leukocitų antigenais (HLA).

Žmogaus leukoctų antigenai (HLA) - tai baltymai, markeriai, kurie randami mūsų organizme, prikibę ant ląstelių paviršiaus. Mūsų imuninė sistema naudoja tuos markerius atpažįstant kurios ląstelės priklauso mūsų kūnui, kurios ne. Atitikimas yra svarbus tuo, kad sumažina riziką, jog imuninės sistemos ląstelės atakuos donoro ląsteles arba donoro transplantuotos ląstelės atakuos paciento ląsteles po transplantacijos. Esant alogeninei transplantacijai, kuomet transplantuojamos svetimos ląstelės, visada reikalingas kraujo tyrimas, nustatantis donoro bei recipiento antigenus. Tik esant pakankamam atitikimui transplantacija bus galima.

Esant suaugusio žmogaus alogeninei transplantacijai, audinių suderinamumas turi būti mažiausiai 6 antigenai iš 8, tai reiškia, kad tiek donoro tiek recipiento 6 antigenai turi sutapti. Tuo tarpu transplantuojant virkštelės kraują, tokio didelio suderinamumo nereikalaujama, kadangi kamieninės ląstelės neturi tiek daug antigenų, todėl recipento organizmas jų neatpažįsta kaip „svetimų“. Šiuo atveju reikalingas atitikimas yra tik 4 antigenai iš 6.

Japonijos medicinos žurnale publikuojamame straipsnyje „ Virkštelės kraujo transplantacija - ūmios leukemijos gydymas“ konstatuojama, jog leukemijos gydymas pacientams transplantuojant virkštelės kraują buvo žymiai efektyvesnis lyginant transplantacijas, kurių metu buvo transplantuoti negiminingų donorų kaulų čiulpai ar periferinis kraujas. Mokslininkai nustatė, kad naudojant negiminingų donorų virkštelės kraujo ląsteles, pacientams daug rečiau pasireiškė potransplantacinė komplikacija - “transplantanto prieš šeimininką” liga.  

Šaltinis čia. Paveikslas iš: http://learn.genetics.utah.edu/archive/stemcells/scsuccess/3match.html