Mažų ląstelių – didelė vertė Pagrindinis - Naujienos - Ateities mokslas leis atauginti prarastus dantis
 
Atgal
 

Ateities mokslas leis atauginti prarastus dantis 2013-04-22

Intensyvūs kamieninių ląstelių tyrimai skelbia, jog jau greitai sulauksime naujosios medicinos eros, kurioje dauguma dabar neįveikiamų ligų bus išgydomos kamieninėmis ląstelėmis. Įkvėpti šių vilčių tėvai jau dabar stengiasi savo vaikams užtikrinti tokias ateities galimybes specialiuose bankuose išsaugodami vaikų virkštelės kraujo kamienines ląsteles, o kai to nepavyksta, griebiasi iš pirmo žvilgsnio visai netikėtų sprendimų.

 

2012 metais japonų publikuojamame straipsnyje „Stem cells in density - Part II: Clinical applications“ skelbiama, kad mokslininkams sėkmingai pavyko atauginti danties kaulinį audinį. Tyrime dalyvavo 20 metų amžiaus vyriškis, kuris nelaimingo atsitikimo metu, neteko priekinio danties su visu žandikauliu toje srityje. Bioinžinerinių technologijų būdu mokslininkams pavyko atauginti kaulinį audinį prarasto danties vietoje. Kaulinis audinys buvo išaugintas iš paties vyriškio kaulų čiulpų mezenchiminių ląstelių ex vivo būdu (laboratorinėm sąlgom). Praėjus keturiems mėnesiams po taikytos kamieninių ląstelių terapijos, į prarasto danties vietą buvo įsodintas danties implantas. Kadangi, gydyme buvo naudojamos paties žmogaus kamieninės ląstelės, jokių atmetimo reakcijų nepastebėta. Atauginto kaulinio audinio dėka, odontologai turėjo „pagrindą“, kur įsodinti dirbtinį dantį.

 

Įdomu ir tai, kad vaikų pieniniai dantys taip pat yra kamieninių ląstelių šaltinis. Tiesa, pačių ląstelių kiekis ir pobūdis šiek tiek skiriasi nuo virkštelės kraujo kamieninių ląstelių, tačiau jau dabar dantų ląstelės sėkmingai pritaikomos dantų kaulų regeneracijai bei periodonto ligų gydymui. Dantų kamieninės ląstelės nėra naujas dalykas. Jas suaugusio žmogaus dantų pulpoje („nerve”) aptiko Songtao Shi ir Stan Gronthos dar 2000 metais ir paskelbė spaudoje. Tie patys mokslininkai 2002 metais aptiko ir aprašė kamienines ląsteles iškrentančiuose vaikų pieniniuose dantyse. Atradėjai jas pavadino SHED (stem cells from human exfoliated deciduous teeth). Nuo tada šios ląstelės aktyviai tiriamos įvairiose šalyse.
 

Palyginus su suaugusių žmonių kamieninėmis ląstelėmis (pvz., kaulu čiulpų, riebalų), vaikų pieninių dantų ląstelės yra gerokai jaunesnės, todėl jos gali greičiau ir ilgiau daugintis - kuo ląstelės jaunesnės, tuo jų savybės geriau tinka gydyti įvairias ligas. Pasaulyje atliekami tyrimai siekiant šias ląsteles panaudoti reumatinių susirgimų gydymui, nervinio audinio regeneracijai bei kitoms ligoms gydyti. Tačiau, kol kas patvirtintas pieninių dantų kamieninių ląstelių gydymo metodas yra taikomas tik Kanadoje - mezenchiminių kamieninių ląstelių naudojimas transplantacijos atveju, siekiant sumažinti atmetimo reakciją. Visi kiti dantų kamieninių ląstelių gydymai yra eksperimento stadijoje ir pacientų dalyvavimas juose išskirtinai savanoriškas. Specializuoti pieninių dantų ląstelių bankai jau įsteigti JAV, Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse.


Mokslininkai tikisi, kad netrukus bus sukurti ligų ir traumų gydymo būdai, naudojantys būtent dantų ląsteles. Todėl vaikų tėvai, nusprendę saugoti kamienines ląsteles specialiuose bankuose, vaikams suteikia neregėtas galimybes – jie užšaldo ląsteles jaunas, tokias kokias jų atžalos turi vaikystėje.

 

Šaltinis čia.