Japonų mokslininkai sėkmingai pavertė kamienines ląsteles į kiaušialąsčių pirmtakus, implantavo juos į pelių kiaušides, po to apvaisino juos mėgintuvelyje ir išaugino pilnavertes sveikas pelytes – skelbia žurnalas Science.

Per paskutinius du dešimtmečius biologai sėkmingai išmoko paversti kamienines ląsteles į kaulų, raumenų, odos ar nervų audinį. Tokie audiniai gali tapti „atsarginėmis“ kūno dalimis esant kūno pažeidimams arba vaistais degeracinių ligų gydymui. Ypatingas dėmesys yra rodomas kamieninių ląstelių transplantacijai į lytines ląsteles, tinkančias implantuoti į žmogaus organizmą.

2011 metų rugpjūtį mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Minitinori Saito iš Kioto (Japonija) universiteto ir jo kolegos išmoko išauginti spermatozaidus ir implantavo juos į patinėlių sėklides. Naujame eksperimente mokslininkai pabandė gautą patirtį panaudoti gaunant kiaušialąstes iš “moteriškų” kamieninių ląstelių.

Mokslininkai sekė genų aktyvumo pasikeitimus, kaip keičiasi embriono audiniai ir išskyrė du pagrindinius genus Prdm1 ir Dppa3, kurie atsakingi už būsimų kiaušialąsčių vystymąsį. Biologai aktyvavo šiuos genus embrione, ir “perprogramavo” kamienines ląsteles retroviruso pagalba. Kaip tyrėjai ir tikėjosi, ląstelės sėkmingai virto kiaušialąsčių pirmtakėmis, po ko jų vystymasis sustojo. Kaip ir auginant dirbtinius spermatozoidus, tolimesniam jų vystymuisi reikalinga speciali cheminė ir hormoninė terpė, kuri yra tik patelių kiaušidėse.

Įsitikinę kiaušidžių pirmtakių pilnavertiškumu, mokslininkai patikrino jų veikimą - persodino jas į nevaisingų pelių kiaušintakius, kurių imuninė sistema buvo supresuota. Praėjus mėnesiui po transplantacijos kiaušialąsčių pirmtakės sėkmingai integravosi į pelių kiaušides ir pradėjo virsti į oocitus - kiaušialąstes, kurios jau pasiruošusius apvaisinimui.

M.Saito kartu su kolegomis išgavo porą oocitų ir palygino juos su analogiškom ląstelėm, išgautom iš sveikų pelių kiaušidžių. Biologai pamatė, jog “dirbtinės” ląstelės savo foma ir sudėtimi šiek tiek skiriasi nuo gamtinių analogų.

Tuo tarpu, mokslininkai perėjo prie kitos tyrimų stadijos – dirbtinio apvaisinimo. Nežiūrint tų nedidelių skirtumų nuo normalių ląstelių, surogatinės motinos atsivedė sveiką vadą, nesergančią nei genetinėmis, nei onkologinėmis ligomis.

Straipsnio autoriai teigia, jog jų darbas padės sukurti visaverčių kiaušialąsčių ir spermotoizdų auginimo metodikas. Jų nuomone, tokia metodika padės susilaukti kūdikio net ir toms poroms, kai vienas arba abu sutuoktinai turi nevaisingumo problemą.