Mažų ląstelių – didelė vertė Pagrindinis - Naujienos - Pasveikęs nuo ŽIV. Pirmoji istorija pasaulyje
 
Atgal
 

Pasveikęs nuo ŽIV. Pirmoji istorija pasaulyje 2012-09-18

2012 birželio 7 - 9 dienomis įvyko 10-asis tarptautinis Virkštelės kraujo tyrėjų suvažiavimas. Simpoziumo metu mokslininkai dalijosi naujausiais pasiekimais virkštelės kraujo tyrimų ir gydymo srityje bei aptarė regeneracinės medicinos ir ląstelių terapijos perspektyvas. Ypatingo dėmesio sulaukė atvejis, kuomet išgydytas pirmasis ŽIV užsikrėtęs pacientas. Susipažinkime su šia įkvepiančia istorija.

 

„Mano mama mane pavadino Timothy Ray Brown, o žiniasklaida mane pakrikštijo „Berlyno pacientu“. Aš esu vyras, kuris kartą sirgo ŽIV. Negalėjau patikėti, kad esu pasveikęs, kol 2009 m. vasarį New England Journal of Medicine, medikų ir mokslininkų visuomenėje gerbiamas žurnalas, nepaskelbė mano istorijos. Dabar, dalindamasis savo istorija, manau, kad galiu įkvėpti ir dovanoti optimizmo kovojantiems su su šiuo virusu.

 

Gimiau Sietle (JAV), o mokiausi Berlyne (Vokietija). Čia, 1995, ir sužinojau, jog sergu ŽIV. Kaip ir daugelis tuo metu, persigandau išgirdęs diagnozę. Pažinojau žmonių, kurie šia liga sirgo, kai kurie iš jų jau buvo mirę. Jaučiausi vienišas, netgi geras mano draugas pasakė, kad gyventi man liko gal keli metai. Kaip išgyti nediskutuodavo net medikai, aš tiesiog galvojau, kaip kuo ilgiau išgyventi.

 

Jei nors truputį domitės ŽIV istorija, tai žinote, kad jau kitais metais po mano diagnozės buvo pradėtas taikyti naujas ŽIV gydymo būdas. Kombinuotas antiretrovirusinis gydymas atrodė kaip stebuklas 1996 m. Vartojant vaistus net labai sergantys pacientai atrodė sveikesni. Taip laikui bėgant supratome, kad daugelis iš mūsų jau gyvena ilgiau nei tikėjosi ir mirtis nebeslampinėjo taip arti.

 

Todėl sekantys 11 metų buvo gan sklandūs. Universali Vokietijos sveikatos apsaugos sistema suteikė man gydymą, kurio daugelis pasaulio gyventojų neturėjo. Aš buvau laimingas, nes mano organizmas toleravo ŽIV vaistus, ir pripratau, kad juos naudosiu visą gyvenimą. Tačiau itin progresyvus laipsniškas nuovargis nukreipė mane tyrimams pas onkologijos specialistus. Kaulų čiulpų biopsija parodė, kad sergu ūmine mieloidine leukemija.

 

Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastumėt, kokia baisi žinia man tai buvo. Prieš pradedant kovoti su mirtimi, man buvo paskirta gydytojo onokologo Dr. Gero Hutter priežiūra. Man buvo pradėta taikyti chemoterapija ir, pasak specialisto, šis metodas neteikė vilčių mano mirtinos ligos gydymui. Anksti prasidėjo pneumonija. Sustojome ties trečiu chemoterapijos kursu kai man išsivystė sepsis. Vėl mintys sukosi tik apie mirtį. Laimei, mano gydytojai buvo nuostabūs, ir po kurio laiko buvau išleistas iš ligoninės. Leukemija buvo remisijoje, tačiau gydytojai buvo labai susirūpinę mano tolimesniu gydymu, nes chemoterapijos kursas nebuvo baigtas. Ir tada dr. Hutter sugalvojo tolimesnę ir revoliucine tapusią  terapiją. Jis buvo girdėjęs apie naujausius ŽIV tyrimus, ir diskusijas susijusias su kažkokiomis CCR5 receptorių mutacijas. CCR5 receptoriaus pagalba ŽIV prisijungia prie žmogaus T-ląstelių, pažeidžia jas ir liga išplinta. Žmonės, kurie CCR5 receptoriaus neturi – yra atsparūs ŽIV infekcijai. Tačiau tokie atvejai reti - mažiau nei vienam procentui Šiaurės Europos gyventojų taip pasisekė.

 

Vienas iš leukemijos gydymo būdų yra sunaikinti leukemijos ląsteles ir pakeist jas naujomis. Dr. Hutter kilo nuostabi idėja suderinti abu - pašalinti ne tik leukemiją, bet ir ŽIV iš mano kūno. O tam reikėjo atlikti kamieninių ląstelių transplantaciją ir donoras turėjo neturėti CCR5 receptoriaus (tai yra turi būti CCR5 receptoriaus mutacija). Kai man pirmą kartą pasiūlė šį gydymą, aš atsisakiau. Atsigaudinėjau po chemoterapijos ir atrodė, kad dar daugiau kentėti nėra prasmės, o pati kamieninių ląstelių transplantacija yra pakankamai rizikinga. Ar man tikrai reikia eiti per tokį pragarą.

 

Chemoterapija nebuvo sėkminga tačiau 2007 leukemija grižo. Ir kamieninių ląstelių transplantacija tapo perspektyvia alternatyva, kuriai pagaliau ryžausi. Laimei, aš turėjau neeilinį skaičių kamieninių ląstelių donorų. 232! Ir man netgi pasisekė antrą kartą, mat gydytojas dr. Huttleris rado donorą su CCR5 receptoriaus mutacija.

 

Prieš kamieninių ląstelių transplantaciją mano organizmo imuninė sistema buvo visiškai nukautuota švitinimo. O toliau? Rezultatas? Praėjus keletui mėnesių po transplantacijos iš mano organizmo buvo dingęs ŽIV, daugėjo T-ląstelių. Aš, paprastai tariant, klestėjau. Pradėjau dirbti ir net sportuoti. Sirgdamas ŽIV turėjau besivystantį išsekimą, o be ŽIV - augančius raumenis. Atrodžiau gerai ir jaučiausi gerai.

 

Kol ir vėl neatsinaujino leukemija 2008. Ne ŽIV, o leukemija. Tačiau 7 mėnesiai po transplantacijos aš jau nevartojau ŽIV vaistų. Tų pačių metų vasarį sulaukiau antrosios to paties donoro kamieninių ląstelių transplantacijos. Atsigavimas buvo sudėtingas, man pasireiškė transplantato prieš šeimininką reakcija, kuri pažeidė mano smegenis. Tad iki šiol turiu neurologinių problemų, mano gyvenimas nėra tobulas, bet jis yra!

 

Praėjo 5 metai po pirmosios kamieninių ląstelių transplantacijos. Leukemija atsitraukė, bet tai nėra pagrindinė priežastis kodėl viską pasakoju. Jau 5 metus aš nesergu ŽIV ir negeriu vaistų nuo šios ligos. Buvau baksnojamas, biopsijos kartojamos nuo galvos iki kojų, atliekama daugybė tyrimų, bet ŽIV nėra.

 

Cituoju Dr. Hütter, 2010 gruodžio 2 d. medicinos žurnale "Kraujas", kuraime jis kalba apie mane: "Protinga skelbti išvadą, kad šio paciento ŽIV infekcija išgydyta ". Po 30 metų nežinanios, kaip elgtis su liga, nuo kurios žuvo daugiau nei 30 milijonų moterų, vaikų ir vyrų, kažkas medicinos bendruomenėje pasakė būtent taip... Po velnių, paskelbkime taip! Išgydyta! Ne "gal kada nors". Šiandien!

 

Žinau, kad kol kas ŽIV gydymas netaps kasdiene procedūra, nes tai rizikinga ir brangu. Bet mano patirtis parodė, jog įmanoma. Labai tikiuosi, kad CCR5-neigiamų donorų virkštelės kraujo transplantacijos (pastaba: virkštelės kraujas nepasižymi transplantato prieš šeimininką rizika) bus pirmas žingsnis gydant ŽIV segančius. Žemai lenkiuosi visiems, dirbantiems medicinos tyrimų srityje, už jų sunkų darbą. Raginu jus ir toliau galvoti „išeinant iš rėmų“. Tikiuosi, kad mano patirtis atneš naujo optimizmo.

 

Mano svajonė yra stovėti prieš Jus ir sakyti ne „Aš esu išgydytas“, bet „Mes esame išgydyti“. "

 

Asmeninė Timothy svetainė. Išsamiau apie gydymo eigą čia.