Tyrimas atliktas bendradarbiaujant JAV mokslo ir gydymo institucijoms (Comprehensive Transplant Center, Northwestern Memorial Hospital, Chicago). 8 pacientams buvo persodinta negiminingų gyvų donorų inkstai. Donorai taip pat davė savo kraujo kamieninių ląstelių, kurios turi gebėjimą vystytis į bet kurį kraujo ląstelių tipą, tarp jų ir į imuninės sistemos ląsteles. Po recipientui atliktos chemoterapijos ir radioterapijos, kurios slopina imuninę sistemą, jam buvo persodintas donoro inkstas ir transplantuotos to paties donoro kamieninės ląstelės. Tokiu būdu, keičiant recipiento imuninę sistemą panašia į donoro, buvo sumažinta donoro inksto atmetimo reakcija. Penkiems iš aštuonių recipentų ląstelės sumažino imunosupresinių vaistų poreikį. Nė vienam iš dalyvavusių tyrime nepasireiškė “transplantanto prieš šeimininką” rizika (GVHD). Be to, negauta duomenų, kad donoro persodintos ląstelės galėjo “pulti” recipientų sveikų audinių ląsteles ir sukelti komplikacijas (pvz., odos bėrimas, karštinė).
Tai tik ankstyvos stadijos tyrimai ir kol kas naujas metodas panaudotas tik aštuoniose transplantacijų operacijose. Tačiau gauti teigiami rezultatai turi didelę reikšmę tolimesniems tyrimams inkstų bei kitų organų persodinimui žmonėms, neturintiems giminingų donorų.
Šaltinis čia.