Vokiečių mokslininkai paskelbė, kad virkštelės kraujas gali būti panaudotas naujiems vaikų širdies vožtuvams išauginti.

„Tokie širdies vožtuvai galėtų augti kartu vystantis vaikui,. Taip būtų išvengta pakartotinų operacijų, kurių metu keičiami peraugti dirbtiniai vožtuvai arba vožtuvai, pagaminti iš gyvūnų ar žmogaus donorinių audinių“ – teigia tyrimui vadovaujantis Ralf Sodian iš Miuncheno Universitetinės Ligoninės.

“Problema tokia, kad atliekant operacijas transplantuojamas atitinkamai mažas širdies vožtuvas, kuris, augant vaikui, tampa per mažas. Todėl operacijas reikia kartoti nuolat. Pagrindinė idėja yra ta, kad reikėtų implantuoti kažką, kas yra gyvas, funkcionalus, sudarytas iš tavo paties ląstelių, prisitaikantis prie aplinkui esančių audinių, bei sugebantis augti”, REUTERS žurnalistamas aiškino mokslininkas.

Kamieninės ląstelės yra pagrindinės kūno ląstelės. Jos gali būti kelių tipų. Kamieninės ląstelės iš kaulų čiulpų ar virkštelės kraujo jau yra įgijusios dalinę specializaciją, todėl gali būti naudojamos vėžiu sergančio žmogaus imuninei sistemai atstatyti.

Širdies vožtuvų audinių inžinerija yra dar visai nauja sritis, kurioje mokslininkai ieško galimybių panaudoti kamieninės ląstelės, kaulų čiulpus ar kamienines ląsteles iš amniono skysčio.

Jeigu kūdikiui pažeisto širdies vožtuvo negalima atstatyti chirurginiu būdu, yra naudojami gyvūnų audiniai, donorų organai ar dirbtinės medžiagos.

Sodian ir jo kolegos tyrimais parodė, kad iš gimdymo metu surinkto virkštelės kraujo galima išskirti kamienines ląsteles ir iš jų laboratorijoje užauginti širdies vožtuvą.

“Mes įrodėme, kad tai galima padaryti su žmogaus ląstelėmis” - teigė Sodian, pristatydamas savo rezultatus Amerikos Širdies Asociacijos Suvažiavime Naujajame Orleane.

Tyrimams atlikti mokslininkai pirmiausiai išskyrė, užšaldė ir taip išsaugojo virkštelės kraujo kamienines ląsteles. Po 12 savaičių jie išsėjo ląsteles ant aštuonių biodegraduojančių širdies vožtuvo formos erdvinių dirbtinių struktūrų ir augino jas laboratorijoje. Tyrimas elektroniniu mikroskopu parodė, kad ląstelės įaugo į šių struktūrų poras ir taip suformavo audinio sluoksnį. Tolimesni tyrimai įrodė, kad tai širdies audinys. Nors ši technologija teikia daug vilčių, tačiau Sodian pabrėžė, kad mokslininkams reikės įdėti dar daug darbo prieš pradedant taikyti tokį gydymą žmonėms.

Pasak Sodian, audinių inžinerija suteikia idealaus širdies vožtuvo pakeitimo idėją. Toks vožtuvas funkcionuotų visą paciento gyvenimą, nuolatos augtų kartu su žmogaus organizmu, bei, prireikus, galėtų keisti formą.