Mažų ląstelių – didelė vertė Home - Motinos ląstelės vaiko virkštelės kraujyje
 
Back
 

Motinos ląstelės vaiko virkštelės kraujyje 2013-11-07

Prof. G. S. Drąsutienė

Dr. A. Darinskas

 

Būsimą mamą ir kūdikį įsčiose jungia ypatingas ne tik psichologinis, bet ir biologinis ryšys – virkštelė ir placenta. Nors motinos kraujas nėštumo laikotarpiu su vaisiaus krauju nesimaišo, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį bei maisto medžiagas ir paima, o vėliau pašalina jo medžiagų apykaitos produktus. Tačiau per šį pusiau pralaidų barjerą gali praeiti ir kai kurios ląstelės.

 

Apie šį reiškinį pradėta kalbėti palyginus neseniai – tik 1995 m [2]. Šiuo metu jau nustatyta, jog ląstelių judėjimas gali būti dvikryptis – fetomaternalinis (vaisiaus ląstelių judėjimas į motinos kraują) ir maternofetalinis (motinos ląstelių judėjimas į vaisiaus kraują). Šios ląstelės keliauninkės daugiausia yra hematopoetinės CD34+, limfocitai ir mezenchiminės kamieninės [4].

 

Nieko nuostabaus, kad ląstelės pereina placentą – juk ji nėra neperžengiama užtvara. Tai greičiau selektyvaus pralaidumo funkcijomis pasižymintis darinys, praleidžiantis vaisiui vystytis reikalingas medžiagas. Vadinasi, ir ląstelės, kertančios šią užtvarą, į vaisiaus kraujotaką patenka ne be priežasties.

 

Ląstelės pro placentos barjerą praeina panašiai kaip pro kraujo – smegenų barjerą – dėka specialiųjų receptorinių baltymų. Šį judėjimą skatina mamos ir mažylio biologiniai skirtumai, o tiksliau – žmogaus MHC antigenų arba žmogaus leukocitų antigenų (angl. Human leukocyte antigen, HLA) skirtumai tarp mažylio tėvelių. Kadangi vaisius pusę HLA paveldėjo iš tėvo, motinos organizmas į šias „nepažįstamas“ molekules reaguoja gamindamas imunines ląsteles. Dėl to motinos kraujyje susidaro anti-IPA T limfocitai prieš iš tėvo paveldėtus baltymus (angl. inherited paternal antigen). O vaisiaus kraujyje savo ruožtu atsiranda anti-NIMA – limfocitų prieš iš motinos nepaveldėtus baltymus (angl. noninherited maternal antigen). Šios ląstelės juda priešinga kryptimi per placentos barjerą ir patenka į kito organizmo cirkuliacinę sistemą [5].

 

Virkštelės kraujyje randama maždaug 0,1–0,5 % motinos kilmės ląstelių. Jų kiekis priklauso ne tik nuo tėvų genetinių skirtumų, bet ir nuo ankstesniųjų nėštumų ypatumų ir, žinoma, šio nėštumo eigos. Šios ląstelės yra svarbios vystantis vaiko imunotolerancijai ir gali turėti teigiamos įtakos donorinių organų imunotolerancijai (mažesnė šeimininko prieš transplantatą reakcijos tikimybė) [3]. Nors dar nėra patvirtinta, tačiau labai tikėtina, jog motinos limfocitai vaisiaus virkštelės kraujyje veikia antileukemiškai (angl. graft vs. leukemia) ir dėl to virkštelės kraujas turi tokį gerą terapinį efektą gydant nuo kraujo vėžinių ligų [5][1].

 

Kiti autoriai teigia, jog virkštelės kraujo „užterštumas“ motinos ląstelėmis, priešingai, gali lemti virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantato atmetimo reakciją bei turėti įtakos autoimuninių ligų išsivystymui, nes motinos ląstelės, patekusios į virkštelės kraują, ima cirkuliuoti vaisiaus organizme ir nusėda kai kuriuose organuose [6].

 

Nors išsamių mokslinių tyrimų dar trūksta, tačiau jau yra žinoma, kad mikrochimerinės ląstelės gali stiprinti sveikatą arba sukelti įvairias ligas. Geriau supratę tokių perneštų ląstelių veikimo mechanizmus, mokslininkai ir medikai kada nors galės pažaboti jas arba pasinaudoti šių ląstelių teikiama nauda.

 

Literatūros šaltiniai:

  1. Burlinghama W. J., Nelsonb J. L., „Microchimerism in cord blood: Mother as anticancer drug“, PNAS 109(7), 2012.
  2. Hall J. M., Lingenfelter P., Adams S. L., Lasser D., Hansen J. A., Bean M. A., „Detection of maternal cells in human umbilical cord blood using fluorescence in situ hybridization“, Blood 86(7) 1995.
  3. Nijagal A., MacKenzie T. C., „Clinical implications of maternal-fetal cellular trafficking“, Seminars in Pediatric Surgery, Feb;22(1), 2013.
  4. Creasy R., Resnik R., Iams J., Lockwood C., Moore T., Greene M., „Creasy and Resnik's Maternal-Fetal Medicine: Principles and Practice, 7th edition“, Elsevier Sounders, USA, 2013.
  5. Rooda J. J., Scaradavoub A., Stevens C. E., „Indirect evidence that maternal microchimerism in cord blood mediates a graft-versus-leukemia effect in cord blood transplantation“, PNAS 109(7),  2012.
  6. Srivatsa B., Sumathi Srivatsa S., Johnson K. L, Diana W. Bianchi, D. W., „Maternal cell microchimerism in newborn tissues“, The Journal of Pediatrics 142 (1), 2003