I tipo cukrinis diabetas yra paveldima autoimuninė liga. Sergant šia liga organizme T limfocitai gamina autoantikūnus, kurie naikina savas kasos Langerhanso salelių ß ląsteles, gaminančias insuliną. Būtent dėl šios priežasties sumažėja insulino kiekis kraujyje, todėl būtinos kasdienės jo injekcijos (gliukozės kiekio kraujyje palaikymui). I tipo cukriniu diabetu susergama, kai suardoma 90% ß ląstelių. Didelę įtaką susirgti turi aplinkos faktoriai, ypač virusinė infekcija (tymai, raudoniukė), skatinantys autoimuninius procesus, t.y. antikūnų gamybą. I tipo cukriniu diabetu paprastai suserga vaikai bei paaugliai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai paskelbė sėkmingus tyrimų rezultatus gydant I tipo cukrinį diabetą. Gydymui naudojamos virkštelės kraujo kamieninės ląstelės, kurios, dėl tik joms būdingų savybių, pakeičia (perprogramuoja) T limfocitus ir šie nebegamina autoantikūnų.

Tyrime dalyvavo 15-ka žmonių (amžius nuo 15 iki 41 metų), kurie diabetu sirgo vidutiniškai 8-erius metus. Jų T limfocitai buvo išskirti iš kraujo ir sulieti su virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis. Po trijų valandų pakitę limfocitai buvo grąžinti į paciento organizmą. Organizmo imuninė reakcija buvo tikrinta po tyrimo praėjus 4, 12, 24 ir 40 savaičių. Jau po 12 savaičių T limfocitai gamino daug mažiau autoantikūnų, ß ląstelės funkcionavo geriau, o tai reiškė, jog gamino insuliną ir pacientams nebereikėjo papildomų jo injekcijų.

Šia linkme vyksta tolimesni tyrimai. Mokslininikai tikisi, jog atsirado realių vilčių padėti šia nepagydoma liga sergantiems žmonėms.   

Detalus tyrimo aprašymas čia. 

Apie I tipo diabetą galite pasižiūrėti video.